vatulininkas

vatuliniñkas (-inỹkas; SD243, Sut), -ė smob. (2) NdŽ; N, [K] kas gamina, kepa vatulus: Vatulas – labai skanus valgis iš gardžios meisos miškinių gyvių pataisytas; kursai tieka tokį valgį, vadinas vatulinyku I. Išsimaniau savo laiku stotis tobulu vatulinyku I.